Sėkmės mokytojas A. Karalius "Viešo kalbėjimo žmonės bijo labiau negu mirties"

Moki žodį – žinai kelią, sako sena lietuviška patarlė. Su lietuvių išmintimi sutinka ir sėkmės mokytojas, verslo konsultantas Algirdas Karalius, tačiau, jis įsitikinęs, svarbu ne tik koks žodis yra pasakytas, bet ir kaip jis pasakytas.

^{"Geri oratoriai niekada nesirašo savo kalbų nuo pirmo iki paskutinio žodžio", - sako A.Karalius.  
Nuotraukos autorius A.Didžgalvis}

A.Karalius iš pradžių pataria išmokti nuslopinti viešo kalbėjimo baimę ir pradėti kalbėti įtikinamai. Tai padės visur: dalyvaujant naujo darbo atrankoje, pristatant projektus įvairioms auditorijoms, parduodant prekę ar idėją, vedant derybas ar tiesiog norint ryžtingai jaustis įvairiose gyvenimo situacijose. Kur viso to galima išmokti? „First Toastmasters“ prezidentas A.Karalius kviečia ateiti į Toastmasters klubų susitikimus.

***

– Kaip paaiškintumėte, kas yra „Toastmasters“ apie tai nieko dar negirdėjusiems skaitytojams?

– Tai didžiulė tarptautinė organizacija, vienijanti nepelno siekiančius iškalbos meno ir lyderystės klubus beveik visose pasaulio šalyse. Pas mus ateina norintys išmokti nugalėti viešo kalbėjimo baimę, tobulinti savo oratorinius sugebėjimus ir, galiausiai, – siekti savo svajonių.

– Kaip viskas vyksta?

– „Toastmasters“ susitikimai vyksta klubo forma tradiciškai du kartus per mėnesį. Tiek patyrusiems oratoriams, tiek naujokams yra sukuriama jauki atmosfera. Viešai pirmą kartą kalbantys žmonės dažnai bijo, kad jie bus išjuokti. Tačiau čia kalbėtojai susilaukia tik teigiamų įvertinimų. Taip tobulėja stipriosios kalbėtojo pusės, o smulkios klaidos greit virsta teigiama patirtimi. Susitikimai vyksta pagal griežtą reglamentą – tai priduoda dinamiškumo. Naujokai gali save išbandyti improvizacijų sesijoje. Apie temą jie sužino tik atėję į sceną. Klubo nariai dalyvauja pasiruoštų kalbų sesijoje, kur bando nustebinti ir įkvėpti visą auditoriją.

– Ar tiesa, kad viešas kalbėjimas yra viena iš didžiausių baimių?

– Žmonės labiausiai bijo trijų dalykų: pirmasis būtent ir yra viešas kalbėjimas, antrasis – mirtis, trečiasis – mirtis viešo kalbėjimo metu (juokiasi).

– Kuo geras oratorius skiriasi nuo blogo?

– Daugelis linkę manyti, kad geri oratoriai visiškai nesijaudina. Jie jaudinasi, tačiau tai moka nuslėpti ir tą jaudulį paverčia emocijomis. Čia yra pagrindinis skirtumas tarp patyrusio oratoriaus ir besimokančio. Geri oratoriai niekada nesirašo savo kalbų nuo pirmo iki paskutinio žodžio, žiūri klausytojams į akis, nebijo vaidinti kitų personažų, kalbėti ne savais balsais, užmezga ryšį su auditorija. Pats geriausias oratorius – kalbantis iš širdies ir uždegantis kitus žmones.

– Kas svarbiau – pasiruošimas kalbai ar improvizacija?

–Gera improvizacija visada remiasi kruopščiu pasiruošimu. Kuo kalbėtojas bus geriau pasiruošęs, tuo laisviau jausis. Daug kartų praktikuokitės prieš veidrodį ir stiprinkite savo stipriąsias puses – jos dažniausiai užgožia visas jūsų silpnybes.

– Ar tiesa, kad geras oratorius turi tikėti tuo, ką sako?

– Svarbiausia – nuoširdumas. Būtina savo jaudulį paversti emocijomis ir išmanyti savo temą, įsijausti į ją. Gerai kalbantis pardavėjas visada uždirbs daugiau pinigų, gerai kalbantis politikas sulauks daugiau ovacijų.

– Kokius tris patarimus duotumėte pradedantiems kalbėtojams ir norintiems nugalėti viešo kalbėjimo baimę?

– Pirmas patarimas – naudokite kuo mažiau žodžių, jei galite savo mintis išreikšti piešiniais. Antras – niekada nerašykite visos kalbos, tik trumpus punktus, o trečias patarimas – vaidinkite, nes kalba – tai mažas asmeninis jūsų spektaklis.

Dainius Kinderis
"Lietuvos rytas", 2009-05-13