Toastmasters - klubas oratoriniam meistriškumui ugdyti

Oksana LAURUTYTĖ
"Šiauliai plius", 2009 10 16

Gebėjimas sklandžiai ir įtaigiai dėstyti mintis viešai - neabejotina lyderio savybė, tačiau daugeliui žmonių baimė kalbėti auditorijai gali sutrukdyti pasiekti užsibrėžtų tikslų. Neturintiems gebėjimo valdyti publiką pasiduoti nevertėtų. "Nemirti" iš baimės kalbant viešai, tobulinti oratorinius gebėjimus ir nugalėti jaudulį galima mokytis. 2009 m. spalio 29-ąją 19 valandą Šiaulių verslo inkubatoriaus konferencijų salėje įvyks pirmasis klubo "Toastmasters" susitikimas.

Klubo nariai pasiskirsto vaidmenimis

"Toastmasters International" - tai tarptautinė organizacija, įkurta 1924 metais Kalifornijoje (JAV). Dabar ji vienija per 12 tūkstančių pelno nesiekiančius iškalbos meno ir lyderystės klubus 92 pasaulio šalyse. Du tokie klubai veikia Vilniuje, vienas - Kaune, o šį mėnesį klubas, kuriame bus mokomasi nugalėti viešo kalbėjimo baimę ir tapti puikiu oratoriumi, pradeda veiklą Šiauliuose.

Klubo iniciatyvinė grupė - septyni šiauliečiai, kurie į "Toastmasters" narių susitikimus vykdavo sostinėn ir susipažino su jo veikla. Šiauliečiams talkins ir klubo veiklą plėtoti padės "Toastamasters Vilnius" klubo prezidentas Igoris Vasiliauskas bei viceprezidentė Kristina Kovaitė.

Pasak vieno klubo kūrėjų, šiauliečio Naglio Bakščio, klubą "Toastmasters" lankantys žmonės išmoksta suvaldyti savo jaudulį, netgi jį paverčia privalumu. Žingsnis po žingsnio kalbėdami viešai tam tikra tema, sulaukdami vertintojų (klubo narių) komentarų ar patys vertindami kalbantįjį, žmonės suformuoja įgūdžius ir tampa geresniais oratoriais.

Kaip vyksta klubo narių susitikimai? Pasak Naglio, susitinkama tradiciškai du kartus per mėnesį. Sukuriama draugiška atmosfera, nes pirmą kartą kalbantys viešai žmonės labai jaudinasi, bijo būti išjuokti. Pajuokos susitikimuose nėra - patariama nuoširdžiai, neįžeidžiant, nes juk ir klausytis reikia mokėti. Gebėjimas klausytis, mandagiai replikuoti - taip pat gero oratoriaus savybė.

Be jokios abejonės, klubo veikla yra reglamentuota - tai ne šiaip sau eiliniai pasikalbėjimai. Susirinkusieji į susitikimus gauna atitinkamus vaidmenis. Pagal pageidavimus ar pasiūlymus klube atsiranda šeimininkas, gramatikas, laiko fiksuotojas, seržantas, vertintojai. Pirmojoje dalyje keletas klubo narių ar naujokų kviečiami pakalbėti ekspromtu 1-1,5 minutės, o vertintojai padeda jiems sulaukti grįžtamojo ryšio ir suprasti kur galima patobulėti.

Antrojoje dalyje sakomos iš anksto paruoštos kalbos, kurias taip pat vertina vertintojai. Vėliau vertinamos ir vertintojų kalbos, o publika rašo atsiliepimus, tad ir kalbėtojai, ir vertintojai sulaukia puikaus atgalinio ryšio. Naglis sako, kad išmokti profesionaliai vertinti taip pat reikia mokytis. Vienas sunkiausių vaidmenų - gerai įvertinti ekspromto kalbas, kuomet per tris minutes tenka įvertinti keturis penkis kalbėtojus.

Įdomi veiklos dalis yra ta, kad kalbėtojui talkina laiko fiksuotojas - pasitelkdamas spalvotas korteles jis rodo, ar kalbėtojas dar turi laiko. Gramatikas nurodo išgirstas kalbos klaidas ir pataria, kaip jų išvengti. Tada publika renka geriausią vakaro kalbėtoją ir geriausią vertintoją.

Labai svarbus vyriausiojo vertintojo vaidmuo. Jis visą vakarą stebi klubo veiklą, o pabaigoje komentarais ir pastebėjimais paaiškina klubo nariams, ko trūksta, kad šie palypėtų laipteliu aukščiau.

Jaudulį galima paversti teigiamais dalykais

Pasak Naglio, viešai kalbantis žmogus visada jaudinasi. Nepatyręs kalbantysis gali sustingti ar atlikti nervingus judesius. Beveik 60 procentų informacijos kalbantysis auditorijai perduoda kūnu, tad labai svarbu, kad kūno kalba atitiktų žodžiais perduodamą informaciją.

Daugelis mano, jog patyrę oratoriai visiškai nesijaudina. Tai - netiesa. Jie jaudinasi, tačiau jaudulį geba suvaldyti. Svarbiausios gero oratoriaus savybės - kalbėjimas iš širdies, jaudulio pavertimas emocijomis, akių kontaktas su klausytojais, ryšio su auditorija užmezgimas ir "dirigavimas" jai.

Klubo "Toastmasters" veikloje dalyvauja maždaug 20-40 metų žmonės, tačiau mielai kviečiami ir vyresni, nes amžiaus cenzo nėra.

Pasak pašnekovo, kalbantysis dažnai galvoja, kaip atrodys prieš publiką. Tuomet visos mintys yra nukreipiamos ne į tai, ką ir kaip kalbėti, o kaip nesusimauti. Nesėkmė tokiu atveju beveik garantuota. Koją kalbančiajam gali pakišti ir tai, kad jis neparengia plano "B", jei kalbėdamas ir tikėdamasis reakcijos iš publikos, gali jos nesulaukti.

Klube "Toastmasters" kiekviena pasiruošta kalba yra skirstoma į tam tikrus lygius. Kiekvienam aukštesniajam lygiui yra keliami papildomi reikalavimai. Norintys tapti patyrusiais oratoriais turi pasakyti daugiau nei 20 pasiruoštų skirtingo lygio kalbų.

Klube "Toastmasters" žmonės lengvai, smagiai ir greitai įgyja pasitikėjimo ir išmoksta gerai jaustis prieš publiką. Kokia klubo sėkmės paslaptis? Ogi ta, kad kalbant įgyjama patirties, o stebint kitus mokomasi iš jų klaidų. Tokiu būdu ir formuojasi oratoriaus įgūdžiai, o tie, kurie bendrauja pasitikėdami, lengvai tampa lyderiais. "Nėra buvę žmogaus, kuris atėjęs į susitikimą pasakytų, kad jam buvo neįdomu", - sako Naglis.

Ateiti svečio teisėmis į pirmąjį Šiauliuose klubo "Toastmasters" susitikimą kviečiami visi norintys. Tiesiog užpildykite svečio anketą.