Viešas kalbėjimas: baimė, kurią galima valdyti

Auditorijos baimė yra antra dažniausiai įvardijama didžiausia žmogaus baimė. Ar įmanoma ją kontroliuoti? Vilniaus oratoriaus meistriškumo „Toastmasters` Club Vilnius“ iniciatoriai turi vienareikšmį atsakymą – TAIP.

Kalbėti prieš auditoriją gali visi?!

„Nėra žmonių „turinčių iškalbą duotą iš Dievo“, yra žmonės, įvaldę iškalbos meną ir drįstantys tuo pasinaudoti. Svarbiausia – tuo patikėti ir treniruotis“, – įsitikinęs „Toastmasters‘ Club Vilnius“ prezidentas, viešojo kalbėjimo ir oratorystės specialistas Igoris Vasiliauskas, du kartus per mėnesį kviečiantis vilniečius į oratorystės įgūdžių tobulinimo susitikimus.

Pralaužti ledus

Susitikime viskas vyksta pagal iš anksto suderintą eigą. Vakaro šeimininkas, laiko fiksuotojas, gramatikos specialistas, vyriausias vertintojas, kalbų ekspromtu šeimininkas – tai savanoriškai prisiimti vaidmenys, kuriuos kiekvieną kartą atlieka vis kiti klubo nariai.

Po ekspromto kalbų ir jų vertinimo, ateina eilė sakyti iš anksto pasiruoštą kalbą. Vienas klubo narys sako „ledlaužio“ kalbą – jis turi 4 minutes, per kurias reikia prisistatyti. Vakaro kalbėtojui pavyko puikiai – auditorija ploja ir juokais prašo pakartoti.

Po „ledlaužio“ pasisakymo prieš auditoriją stoja žmogus, kiek įdėmiau nei kiti stebėjęs kalbėtojo pasisakymą. Jis pasiryžęs pateikti pastebėjimus ir rekomendacijas kalbėjusiam. Šio vakaro programoje dar laukia ir kandidatų į JAV prezidentus rinkiminių kalbų vaizdo analizė.

Nuo susitarimų šeimoje – iki išskirtinių derybų versle

„Klubo susitikimuose tostų nesakome, nors viešo kalbėjimo įgūdžiai praverčia ir šioje srityje, – sako I. Vasiliauskas. – Praktinis retorikos įgūdžių pritaikymas labai platus: nuo derybų ir vaidmenų pasiskirstymo šeimoje, kasdienių prezentacijų ir pranešimų darbe iki bendravimo su žiniasklaida ar išskirtinai svarbių verslo derybų“.

Pasak I. Vasiliausko, svarbu ne tik žinoti ką ir kada pasakyti, bet ir kaip tai padaryti. „Ar teko išgyventi dėl to, kad ginčo metu susijaudinęs nesumojote, ką pasakyti arba kad pašnekovo tonas išmušė iš vėžių ir teko sutikti su jo sąlygomis? Toastmasters‘ klubo narių tikslas – išmokti valdyti pokalbį ir išvengti nekontroliuojamų situacijų“, – sako I. Vasiliauskas.

Pasak pašnekovo, nemažiau svarbu ir komfortabiliai jaustis prieš auditoriją, nerodyti baimės ar nerimo ženklų, kurie trukdo auditorijai patikėti sakomų žodžių tiesa. Klube pagal tarptautinius standartus yra skirtingų lygių ir sudėtingumo kalbos. Pirmoji yra ledlaužio, kita kalba skirta kalbos struktūros tobulinimui, ir t.t. Tik pasakęs pirmojo lygio kalbą gali judėti toliau.

Klubo nariai, kurie su viešu kalbėjimu susiduria dažniau ir siekia ne įveikti baimes, o daryti įspūdį, netrukus keliauja į aukštesnįjį lygį. Pažengusieji sako sudėtingesnes kalbas, yra išbandomi provokacinėmis situacijomis, mokomi sudėtingų oratoriaus technikų, padedančių kontroliuoti pokalbį ir išvengti nevaldomų situacijų.

Tostų sakytojų klubų pasaulyje – beveik 12 000

„Toastmasters‘ Club Vilnius“ yra vienas iš 11 700 šiuo metu pasaulyje veikiančių klubų, kuriems priklauso 235 tūkst. narių. Skaičiuojama, jog nuo to laiko, kai 1924 m. buvo įsteigtas pirmasis „Toastmasters“ klubas Jungtinėse Valstijose (1932 m. jis tapo tarptautiniu), klubo nariais buvo daugiau nei 4 mln. žmonių.

„Klubas gyvuoja 84 metus ir sparčiai plinta visame pasaulyje. Šiuo metu frančizės principu „Toastmasters“ klubai veikia devyniasdešimt dvejose valstybėse. Tai patvirtina, kad retorikos meno svarbai įtakos neturi nei laikas, nei valstybinės sienos“, - sako I. Vasiliauskas.

Plačiau skaitykite straipsnyje "Viešas kalbėjimas: baimė, kurią galima valdyti" (Alina Kemežienė, www.delfi.lt)

Toastmasters klubai - Tobulėjame kartu įkvepiančios asmenybės link!